Sutapdintų ir šlaitinių stogų dengimas, renovacija
Stogas vadinamas penktuoju namo fasadu. Tai ypač svarbi namo dalis - nuo stogo kokybės priklauso ir viso namo kokybė. Jei jis patikimai nesaugos nuo vandens, bus sugadinta vidaus apdaila, iškils grėsmė pastato konstrukcijoms.
Bendrovės viena iš pagrindinių veiklų yra plokščių ir sutapdintų stogų įrengimo darbai. Teikiame savo paslaugas renovuojant senus stogus bei įrengiant naujus. Renovuojant senus stogus galime renovuoti vieno ar dviejų sluoksnių rulonine danga, įrengti apšiltinimą su akmens vata ar polistireniniu putplasčiu.
Atliekame:
- Šlaitinių stogų konstrukcijų (murlotų, gegnių, grebėstų) keitimo darbus.
- Naujai įrengiame laikančias stogo konstrukcijas.
- Uždengiame įvairias stogo dangas.
- Keičiame stogų dangas.
- Atliekami stogų įrengimo darbus pilnai įrengiame lietaus nuvedimo sistemas - latakus, lietvamzdžius, karnizus, skardiname parapetus.
- Įrengiant naujus stogus naudojame įvairias bitumines prilydomąsias rulonines dangas bei apšiltinimo medžiagas.
STOGAI:
Labiausiai paplitusios skirtingos pasvirųjų, arba kitaip tariant, šlaitinių stogų rūšys. Šlaitinis stogas - stogas, kurio šlaitų nuolydis didesnis nei 7º.
Vienšlaitis remiasi į dvi išorines skirtingo aukščio sienas. Vienšlaičiai stogai dažniausiai pasirenkami statant verandas, terasas, ūkinius pastatus, sandėliavimo patalpas. Vis dėlto šiuolaikiniai architektai nevengia vienšlaičių stogų, kurdami gana originalius individualių užmiesčio namų projektus. Plokštieji ir mažo nuolydžio stogai dažniausiai būna sutapdintos konstrukcijos. Tokiuose stoguose pastato denginys atlieka ir stogo laikančios konstrukcijos funkcijas. Be to, tokiems stogams dažniausia naudojama vidinė lietaus vandens nuvedimo sistema, kai vanduo nukreipiamas į pastato viduje sumontuotus lietaus kanalizacijos vamzdžius.
Tačiau pats populiariausias ir labiausiai paplitęs yra dvišlaitis stogas.
Daugiašlaičiai stogai ypač efektingi, suteikia namui originalią išvaizdą. Jie ypatingai mėgtami architektų, nes atveria plačias kūrybines erdves ir dažnai apstulbina užsakovą (būtent tą, kuris apdairiai verčiau žiūrėjo sau po kojomis, o ne stebeilijo į aplinkinių namų stogus).
Vis dėlto, būkite itin apdairūs rinkdamiesi savo namui daugiašlaitį stogą - sudėtingų stogų konstrukcija pasižymi daugybe profilio lūžių bei sudūrimų. Dėl šios priežasties tokį stogą uždengti gali tik aukštos kvalifikacijos meistrai stogdengiai. Sudūrimai - tai pačios problemiškiausios stogų vietos. Pavyzdžiui, stoglatakiuose (taip vadinasi įstrižai susiduriančių stogo šlaitų latakas vandeniui) susikaupia daug sniego, dėl to padidėja laikančiosios stogo dalies apkrova. Taip pat stoglatakiuose daugiausia pratekėjimų: vasarą juose kaupiasi lietaus vanduo, o pavasarį - polaidžio.
Palapinės formos stogais dengiami kvadrato arba lygiakraščio daugiakampio formos statiniai. Visi tokio stogo šlaitai - lygiašoniai trikampiai, susieinantys viename taške. Palapinės formos stogas pasižymi griežta simetrija., jie išsaugojo savyje senovės estetiką. Varpinių stogai buvo keliauninkų kelrodžiai, o kartais ir orientyrai miestuose.
Valminis stogas - vienas iš pačių seniausiųjų. Jis keturšlaitis: du šoniniai šlaitai trapecijos formos, o kiti du - galiniai - trikampniai (pastarieji vadinami valmomis). Valmos eina nuo stogo kraigo iki karnizo. Valminių stogų šlaituose dažnai galima pamatyti stoglangius. Šiuolaikinėje architektūroje jie naudojami kaip dekoratyvinis elementas bei mansardos apšvietimui. Tokių stogų gegnių sistema gerokai sudėtingesnė nei dvišlaičių stogų, todėl ir brangesnė. Tačiau jų išvaizda taip pat žymiai įdomesnė. Beje, valminiai stogai geriau nei kiti atlaiko vėjo apkrovas.
Pusvalminiai stogai - tai valminių stogų atmaina. Jie taip pat keturšlaičiai, tačiau du galiniai šlaitai (pusvalmės) nesiekia karnizo. Jie nupjaunami ir pagal stogo nuolydžio liniją yra trumpesni nei šoniniai šlaitai. Pusvalmės dažnai naudojamos kaip pastogės, frontono netgi balkono apsaugojimui nuo blogo oro. Vis dėlto pusvalminiai stogai pasirenkami grynai dėl estetinių sumetimų („patiko, o širdžiai neįsakysi").
Mansardiniai stogai išsiskiria ypatinga, tik jiems būdinga laužyta forma. Mansardiniai stogai turi keturis šlaitus - du viršuje ir du apačioje, beje, visi šlaitai šoniniai. Apatiniai - statesni, o viršutiniai - nuožulnesni. Visa tai daroma mansardos - gyvenamosios patalpos - ploto po stogu padidinimui. Mansardos paplito XVII amžiuje, kai aukštos gotikinių pastatų palėpės imtos pertvarkyti į gyvenamąsias patalpas. Tiesa, mansardos įrengimui pakanka turėti užtektinai erdvės po stogu, ir visai nebūtina dengti mansardinį stogą.
Sutapdintas stogas - stogas, sutapdintas su patalpos lubomis. Sutapdintas (plokščias) stogas - nebūtina virš viso namo, galima tik virš kokios nors jo dalies. Kodėl reikėtų tai daryti? Žinoma, kad plotas būtų kuo racionaliau išnaudotas. Ant stogo įrenkite terasą, sporto aikštelę arba žiemos sodą. Plokščiąjį stogą galima panaudoti pačiais įvairiausiais būdais!